Pradžia » Naujienos

Naujienos

Tarptautinė konferencija nubrėžė Lietuvos visuomenės europėjimo gaires

konferencijaSpalio 8 dieną Vilniuje įvyko tarptautinė konferencija „Dešimtmetis Europos Sąjungoje: europietiškų ir lietuviškų vertybių sankirtos“. Konferenciją surengė viešoji įstaiga „Mūsų Europa“, remiant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai projekto „Lietuvos įsitinklinimo Europos Sąjungoje skatinimas“ lėšomis.

Konferencijos metu buvo ieškoma atsakymų į šiuos klausimus: kokios yra europietiškos ir lietuviškos vertybės, koks jų turinys? Kas nutinka, jei europietiškos ir tautinės vertybės nesutampa? Kodėl dalis visuomenės skeptiškai vertina Europos Sąjungos propaguojamus žmogaus teisių principus ir ar tam turi įtakos Rusijos valdžia? Ar homofobija suderinama su šiuolaikinei civilizuotai visuomenei būdingomis vertybėmis? Kokia Lietuvos okupacinio laikotarpio įtaka visuomenės mentalitetui? Koks turėtų būti galutinis vertybinės integracijos tikslas? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo sociologai, psichologai, politologai ir visuomenės veikėjai iš Lietuvos, Švedijos ir Vokietijos.

Konferenciją pasveikinęs Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento direktorius Julius Pranevičius ragino drąsiai diskutuoti konferencijoje iškeltais klausimais. Prisiminęs strateginį dokumentą Lietuvos Europos Sąjungos politikos 2008-2013 metų strategines kryptis „Daugiau Europos Lietuvoje ir Lietuvos Europoje“, departamento vadovas teigė, kad Užsienio reikalų ministerija aktyviai veikia garsindama Lietuvos vardą ir gindama šalies interesus Europoje, tačiau taip pat svarbu yra stiprinti Lietuvos integraciją į Europą, kad Europos Lietuvoje būtų dar daugiau.

Konferencijos iniciatorius, viešosios įstaigos „Mūsų Europa“ direktorius Tomas Baranovas įžangai pasiūlė pažvelgti į šios dienos aktualijas iš platesnės perspektyvos. Praėjo 35 metai po ištrūkimo iš totalitarinės santvarkos – tai jau pakankamas laikas visuomenės vertybių pokyčiams. Taigi – kaip pakito vertybės? Ar žmonės jau vadovaujasi vertybėmis, būdingomis laisvoms demokratinėms valstybėms? O gal vis dar jaučiame sovietinės sistemos įtakos ženklus – nepasitikėjimą savimi ir aplinkiniais, nepagarbą asmenybei, „išsišokėlių“ baudimą? Juk iš to seka skaudžios socialinės problemos – itin dideli ir nemažėjantys savižudybių skaičiai, prasta vaikų emocinė sveikata, paplitęs smurtas šeimoje. Ar tokia padėtis nėra naudinga Kremliui, kuris, skatindamas nepasitikėjimą ir tarpusavio baimę mūsų visuomenėje, gali ruošti dirvą savo didžiajai “tikrųjų vertybių išsaugojimo“ misijai?

Vilniaus universiteto Sociologijos katedros docentė Rūta Žiliukaitė savo pranešime „Europietiškos ir lietuviškos vertybės: draugai ar priešai?“ apžvelgė europietiškų ir lietuviškų vertybių santykį. Galima išskirti šias europietiškas vertybes: taika, laisvė, demokratija, teisinė valstybė, lygybė, socialinis solidarumas, geras valdymas. Europos vertybių tyrimų duomenimis, dalis Lietuvoje vyraujančių vertybių nesiskiria nuo europietiškų. Pavyzdžiui, lietuviai pripažįsta, kad demokratija yra geresnė už kitas valdymo formas, tačiau Lietuvoje didesnis nepasitikėjimas valstybės institucijomis ir palyginti aukštas pritarimas stipriam lyderiui, kurio nevaržytų nei parlamentas, nei rinkimai. Nors pilietinės galios indeksas šiek tiek auga, jis vis vien išlieka žemas. Didžiausi skirtumai nuo vakariečių – žymiai mažesnis pritarimas teiginiui, kad tolerancija ir pagarba kitam žmogui – savybė, kuri turi būti ugdoma, ir itin žemas homoseksualumo pateisinamumas, kuris yra net žemesnis negu Baltarusijoje.

Kauno Vytauto didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas profesorius Šarūnas Liekis kalbėjo, kad vertybinius klausimus Kremlius išnaudoja kaip savo ideologijos dalį pridengiant savo interesus. Šią Kremliaus ideologiją faktiškai atspindi ir kai kurie Lietuvos politikai – ypač tie, kurie propaguoja autoritarinį, nacionalistinį valdymo braižą. Lietuvos politinis elitas pats pasimetęs savo vertybėse, todėl nesugeba parodyti aiškios lyderystės.

Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėja profesorė Danutė Gailienė kalbėjo apie okupacijos traumų įtaką visuomenės mentalitetui. Anot profesorės, tai, kad trečdalis Lietuvos gyventojų (iš viso apie 1,2 milijono žmonių) 1940-1953 metų laikotarpiu buvo nužudyti, patyrė politines represijas arba emigravo, padarė didelę įtaką žmonių psichinei būklei. Mūsų visuomenės skirtumai nuo vakariečių paaiškinami ir skirtinga istorija po Antrojo pasaulinio karo: kol Vakarų Europa apmąstė praeitį, įvertino traumuotų žmonių patyrimą, Holokausto tragediją, Rytų Europoje, tame tarpe ir okupuotoje Lietuvoje, tvyrojo melas ir propaganda, geriausi piliečiai buvo represuojami, klestėjo sovietinis antisemitizmas. Mūsų visuomenė nukentėjo ir nuo „sovietinės moralės traumos“, kai buvo pateisinami bet kokie veiksmai, palankūs totalitariniam režimui. Būtent sovietmečiu smarkiai išaugo savižudybių rodikliai, kurie tarpukario Lietuvoje buvo santykinai maži. Kitos totalitarinio režimo pasekmės, kurias iki šiol jaučiame – nepasitikėjimas bendruomene, valstybe, manipuliatyvumas (įprasti mėginimai apeiti bendras taisykles).

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Liutauras Gudžinskas kalbėjo apie Lietuvos ir Europos Sąjungos tapatybės formavimo ir istorijos politikos sankirtas. Europos Sąjungos tapatybė oficialiuose ES dokumentuose minima nuo 1973 metų. Naujausi tapatybės formavimo pavyzdžiai – euro zonos sukūrimas, ES plėtra į Rytus, Lisabonos sutartis. Eurobarometro duomenimis, daugiau negu pusė lietuvių pasitiki Europos Sąjunga, ir tai ženkliai viršija ES vidurkį (32 proc.). Pasitikėjimas ES institucijomis kompensuoja ryškų nepasitikėjimą nacionalinėmis institucijomis – Seimu pasitiki tik 10 proc. (ES vidurkis – 27 proc.), o šalyje veikiančia demokratija patenkintas tik kas ketvirtas (ES vidurkis – 49 proc.) Lietuvos gyventojas. Nemažu iššūkiu išlieka mūsų ir vakariečių skirtingas požiūris į istoriją – Vakarų visuomenėse nėra gerai žinomi stalinistinio režimo nusikaltimai. Didelės politinio elito dalies socialinis konservatyvumas sukuria palankias sąlygas antieuropiniam populizmui, o tuo pačiu ir potencialą Rusijos „minkštosios galios“ įtakai.

Filmų režisierius, žurnalistas, vertėjas, Lietuvoje gyvenantis švedas Jonas Ohmanas pasidalino savo įžvalgomis apie lietuviškas vertybes. Didelį įspūdį daro lietuvių meilė laisvei, kurios vedini daugelis kaip galėdami padedame į sunkią padėtį įstumtai Ukrainai. Ko labai trūksta – tai diskusijos viešojoje erdvėje, kai dažnai pritrūksta drąsos viešai išsakyti savo poziciją, dar nėra išvystytos diskusijų ir dialogo tradicijos.

Profesoriai iš Vokietijos ir Švedijos politologė Bettina Westle ir psichologas Henry Montgomery lygino europietiškas ir lietuviškas vertybes remdamiesi eurobarometro tyrimų duomenimis. Didžiausia Lietuvos visuomenės ypatybė – žemas tolerancijos lygis įvairioms visuomenės grupėms, ypač LGBT bendruomenės žmonėms. Lyginant švedų, lietuvių ir latvių vertybes darytina išvada, kad švedai yra labiau atjaučiantys, teigiamai žiūrintys į visuomenę ir pasaulį, o lietuviams ir latviams labiau būdingos išgyvenimo vertybės.

Konferencija susilaukė atgarsių viešojoje erdvėje. Portale „Delfi“ paskelbtas straipsnis su konferencijos organizatoriaus viešosios įstaigos „Mūsų Europa“ direktoriaus Tomo Baranovo ir Jono Ohmano mintimis, pasirodė kritiškas Lauryno Kaščiūno straipsnis ir politologo Mindaugo Kluonio atsiliepimas. Reportažus apie konferenciją parengė LRT radijas (laida rusų kalba) ir radijas „Laisvoji banga“.

Ši tarptautinė konferencija – tik kelio pradžia. Suvokę visuomenę varginančių socialinių negerovių priežastis, galėsime jas šalinti pasiremdami europietiškomis vertybėmis – pagarba žmogui, pagarba asmens laisvei ir orumui, žmonių tarpusavio solidarumu.

Žemiau skelbiame konferencijos pranešimus. Su konferencijos užfiksuotomis akimirkomis galite susipažinti „Mūsų Europa“ puslapyje socialiniame tinkle Facebook (nuotraukų autorius – Vygantas Adomaitis).

Rutos Ziliukaites pranesimas

Danutes Gailienes pranesimas

Liutauro Gudzinsko pranesimas

Presentation Vilnius Westle

Presentation Vilnius Montgomery

Kviečiame į tarptautinę konferenciją „Dešimtmetis Europos Sąjungoje: europietiškų ir lietuviškų vertybių sankirtos“

Š.m. spalio 8 dieną viešbutyje „Best Western Vilnius“ (Konstitucijos pr. 14, Vilnius) vyks tarptautinė konferencija „Dešimtmetis Europos Sąjungoje: europietiškų ir lietuviškų vertybių sankirtos“.

Konferencijos metu bus ieškoma atsakymų į šiuos pagrindinius klausimus: kokios yra europietiškos ir lietuviškos vertybės bei jų turinys? Kokia Lietuvos okupacinio laikotarpio įtaka visuomenės mentalitetui? Kas nutinka, jei europietiškos ir tautinės vertybės nesutampa? Kodėl dalis visuomenės skeptiškai vertina ES propaguojamus žmogaus teisių principus ir ar tam turi įtakos Rytų kaimynės valdžia? Ar homofobija suderinama su šiuolaikinei civilizuotai visuomenei būdingomis vertybėmis? Koks turėtų būti galutinis vertybinės integracijos tikslas? Atsakymų į šiuos klausimus ieškos sociologai, psichologai, politologai, visuomenės veikėjai ir politikai iš Lietuvos, Švedijos ir Vokietijos.

Konferencija nemokama. Kviečiame dalyvauti! Konferencijos programą rasite čia.

Tarptautinė konferencija „Tolerancijos ir kompromisų paieškos multikultūrinėje visuomenėje“

Viešosios įstaigos „Mūsų Europa“ vadovas Tomas Baranovas dalyvavo kovo 28 dieną Biržuose vykusioje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Tolerancijos ir kompromisų paieškos multikultūrinėje visuomenėje“, kartu su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidente Diana Stankaitiene moderavo pirmąją konferencijos dalį.

10012651_743051139061145_9549509_oKonferencijoje pranešimą skaitęs Europos Parlamento narys, kultūrologas, iškilus visuomenės veikėjas Leonidas Donskis apžvelgė tolerancijos istoriją Europoje, jos kelius ir klystkelius. „Nereikia pamiršti, kad tolerancija visada žengia koja kojon su netolerancija,“ sakė profesorius. Jo pateiktas vaizdingas istorinis tolerancijos paveikslas, pagyvintas gausiais pavyzdžiais iš meno pasaulio, įkvėpė auditoriją toliau kantriai eiti nelengvu humanistinių vertybių paženklintu keliu.

Konferencijoje dalyvavę mokslininkai ir socialinio darbo praktikai išsamiai aptarė socialinio darbo ir įvairių pažeidžiamų grupių socialinės integracijos iššūkius Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Velse. Konferenciją, skirtą Pasaulinei socialinio darbo dienai, surengė Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Klaipėdos valstybinė kolegija, Klaipėdos miesto socialinės paramos centras, Socialinių inovacijų studija ir CIF-Lietuva.

Pasidalinkite savo mintimis su mumis

Rašykite mums. (daugiau…)

Naujas Mūsų Europa interneto puslapis

Sukurtas naujas Mūsų Europa interneto puslapis. Linkime malonaus skaitymo.